svaigaliuoti

svaigaliúoti, -iúoja, -iãvo, svaĩgaliuoti, -iuoja, -iavo Skr, Rs žr. svaiguliuoti: 1. Ji tikrai svaigaliavo, ir jis turėjo pasikibęs ją vesti I.Simon. Jeigu tu svaigaliúoji, tai ans (gydytojas) mato ligą Dov. Jau ans pradės svaigaliúoti, tus žandus trins Vvr. Parėjo svaĩgaliuodamas LKKXV308. Jau ta višta lyg svaĩgaliuo[ja], lyg nepaeina, reik galąst peilį Jrb. 2. Svaĩgaliavo galva, kaip sloga užpuolė J. Galva nuo to ... gėrimo labai svaigaliuot pradėjo LC1878,2. 3. Kur svaigaliúoji, rasi įvirsi į klaną Klp. \ svaigaliuoti; pasvaigaliuoti